- išpurtimas
- išpurtìmas sm. (2) → 1 išpursti: 1. Tų ridikų išpurtimas! Mrj. 2. Išpurtimas gali prisimest ir iš pasgadinimo Trgn. 3. sutinusi vieta: Daktaras pradėjo čiupinėti išpurtimus ligonio veide rš. 4. išpuvusi vieta, drevė: Čia, neaukštai, storo kriaušės kamieno išpurtime, lizdas rš. Kad ne šitas išpurtìmas, būt gera niekočia Vlk. \ purtimas; išpurtimas; papurtimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
